Kalnų čiobrelių medus 470 g

Dar viena kretiečių ilgaamžiškumo paslaptis – timolis. Tai fenolis, kuris natūraliai aptinkamas tik čiobreliuose, o taip pat čiobrelių meduje. Būtent dėl to jis ir pavadintas timoliu: nuo graikiško žodžio ‘thymio’ (gr. θύμιο), kuris reiškia čiobrelį.

Timolio antiseptinės savybės buvo pastebėtos seniai, todėl prieš atsirandant šiuolaikiniams antibiotikams, čiobrelių eterinis aliejus buvo naudojamas marlei tepti gydant žaizdas. Dabar kaip antiseptikas timolis plačiai naudojamas daugelio vaistinių medžiagų gamybai. Ypač papiltęs odontologijoje: daugelyje burnos skalavimo skysčių yra timolio.

Neseniai įrodyta, kad timolis turi galios žymiai sumažinti adheziją – ligas sukeliančių bakterijų ir grybelių galimybę prisikabinti prie žmogaus audinių. Kaip žinia, mikroorganizmai tam, kad įsitvirtinų ir pradėtų daugintis tuo pačiu sukeldami įvairius negalavimus, pirmiausia turi prisikabinti – prie odos, burnos gleivinės ar kitų audinių. Kai organizme yra timolio, mikroorganizmams įsitvirtinti sunkiau. Nėra kenksmingų mikrooganizmų – nėra daugelio ligų.

Štai jums ir dar viena kretiečių ilgaamžiškumo paslaptis, nes čiobrelis – vienas pagrindinių prieskonių Kretos virtuvėje, o čiobrelių medus – neatsiejama kretiečių kasdienybės dalis. Įrodyta, kad daug timolio išlieka ir natūraliame čiobrelių meduje, kuris gali atkeliauti ir ant Jūsų stalo Lietuvoje.

Kretiečiai nuo seno nevertina sutirštėjusio medaus: įprastai geri bitininkai išsukę pavasarį medų, kuris kaip ir Lietuvoje ganėtinai greitai sutirštėja, nepardavinėja, o išsukę grąžina atgalios bitėms rudenį ar žiemą – tada, kai iš korių išsuka vasarą surinktą kalnų čiobrelių medų.

Bitėms juk nepasakysi, kad jos rinktų medų tik iš čiobrelių. Bet nuo birželio vidurio iki pat rugpjūčio pabaigos salos kalnuose praktiškai nėra kitų žydinčių augalų – tik čiobreliai. Todėl Kretos bitininkai žino, kur nuvežti avilius ir ką padaryti, kad iš korių būtų išsuktas skystas kalnų čiobrelių koncentratas.

Būtent skystas! Kretoje išsuktas medus kietėja labai lėtai – ir ne tik čiobrelių. Tą nulemia didelio karščio ir didelės drėgmės santykis tuo metu, kai bitės renka nektarą. Lietuvoje tokios sąlygos būna labai retai ir gana trumpai, nors kartais bitės ir spėja surinkti ilgai nekietėjančio akacijų medaus – Lietuvoje yra tekę jo ragauti. O Kretoje tokios klimatinės sąlygos – kiekvieną vasarą ištisus tris mėnesius, dažnai ir ilgiau! Todėl kretiečiai kitokio medaus ir nežino – tik skystą!

Per 20 gyvenimo Kretoje metų teko daug medaus išragauti, bet tikrai nemanėm, kad bus taip sudėtinga „Kretos Skonių“ asortimente turėti tikro kalnų čiobrelių medaus. Kodėl?

Įprastai čiobrelių meduje yra daugiau kaip 25 proc. čiobrelių žiedadulkių. Bet pagal įvairiausius biurokratinius reglamentus čiobrelių medumi Graikijoje galima vadinti tokį medų, kuriame gali būti tik 15 proc. čiobrelių žiedadulkių. Toks skaičius sukuria pakankamai erdvės pagudravimams.

Tą supranti tuomet, kai paragauji tikrojo monoflorinio – šiuo žodžiu bitininkai vadina medų, kuriame vieno augalo žiedadulkių kiekis yra ne mažesnis kaip 45 proc. O aukščiausios kokybės Kretos čiobrelių meduje gali būti net iki 85 proc. čiobrelių žiedadulkių!

Medaus, kurį galima būtų vadinti skystu čiobrelių koncentratu, Kretoje nėra daug. Nes jis iš bitininko reikalauja daugiau darbo ir kantrybės, todėl retas kuris linkęs jį pardavinėti. Kaip sako mūsų bičiulis Jorhas: „Bites laikau, kad turėčiau gero medaus savo šeimai (o šeimoje ~50 žmonių – past.). Jei išsuksiu daugiau, atvažiuosi pas mane ir nusipirksi“.

Jam antrino ir daugiau avilių kalnuose turėjęs Manolis, kol galiausiai sutarėm: kai čiobrelių medumi jis aprūpins saviškius ir savo kaimą prie Baltųjų kalnų, užsuksime pas jį pasiderinti dėl eksporto į Lietuvą. Taip pirmąkart gavome aukštos kokybės čiobrelių medaus eksportui. Vėliau supratęs, kad norėtume kur kas daugiau medaus bitininkas mus nukreipė į savo kolegą iš rytų Kretos, tad dabar turime švelnesnio skonio medaus iš Thripti kalnų.