Kalnų čiobrelis 40 g

Iš čiobrelių išgaunamas eterinis aliejus – vienintelis natūralus timolio šaltinis. Timolis – tai fenolis, pasižymintis antiseptinėmis savybėmis, todėl naudojamas daugelio vaistinių medžiagų gamybai. Ypač papiltęs odontologijoje: daugelyje burnos skalavimo skysčių yra timolio. Timolio antiseptinės savybės buvo pastebėtos seniai, todėl prieš atsirandant šiuolaikiniams antibiotikams, čiobrelių eterinis aliejus buvo naudojamas marlei tepti gydant žaizdas.

Šiais laikais įrodyta, kad timolis turi galios žymiai sumažinti adheziją – ligas sukeliančių bakterijų ir grybelių galimybę prisikabinti prie žmogaus audinių. Kaip žinia, mikroorganizmai tam, kad įsitvirtinų ir pradėtų daugintis tuo pačiu sukeldami įvairius negalavimus, pirmiausia turi prisikabinti – prie odos, burnos gleivinės ar kitų audinių. Kai organizme yra timolio, mikroorganizmams įsitvirtinti sunkiau. Nėra kenksmingų mikrooganizmų – nėra daugelio ligų. Tai dar vienas paaiškinimas, kodėl kretiečiai tokie ilgaamžiai.

Daug timolio išlieka ir čiobrelių meduje, apie kurį išsamiau galite paskaityti čia >> Dėl savo antiseptinių savybių čiobrelių medus ir kiti čiobrelių preparatai rekomenduojami gydant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, žarnyno infekcijas, visų rūšių kepenų nepakankamumą. Čiobrelių gėrimu galima gydyti kosulį ir bronchitą. Taip pat įrodyta, kad čiobrelis padeda pagreitinti alkoholio apykaitą, todėl žmogus greičiau atsikrato apsvaigimo.

Keletas Kretos šeimininkių patarimų, kaip naudoti kalnų čiobrelį, kad jis suteiktų patiekalams išskirtinį skonį bei aromatą.

• Maišykite čiobrelį su kitais prieskoniais. Jis labai dera su Kretos raudonėliu: skirtingomis proporcijomis galima rasti puikius derinius, kurie tiks prie skirtingų patiekalų – eksperimentuokite gamindami prieskonių mišinius! Pavyzdžiui, graikiškoms salotoms galite pasidaryti čiobrelių ir raudonėlių mišinį santykiu 1/1.
• Čiobrelis ypač tinka raudonos mėsos patiekalams: tiek troškiniams, tiek kepant ant grotelių. Jei marinuojate mėsą prieš kepant, irgi nepamirškite į marinatą įdėti čiobrelio.
• Jei nuspręsite čiobreliu gardinti žuvį, derinkite jį su rozmarinu. Mišinyje rozmarino turėtų būti daugiau nei čiobrelio.
• Nepadauginkite čiobrelio – jei patiekaluose jo bus per daug, atsiras kartus ir net aitrus skonis.
• Venkite ypač didelių čiobrelio dozių, tai gali sukelti hipertiroidizmą su vėmimu, viduriavimu, galvos svaigimu. Mažiau vartokite čiobrelių, jei sergate širdies nepakankumu, lėtinėmis inkstų ligomis. Čiobrelio reikėtų vengti nėsčiosioms.

Per MANO KRETOS ekskursijas dažnas keliautojas stebisi, kokie kitokie yra salos čiobreliai: jie auga krūmais pažemiui skurdžioje, sausoje, akmeningoje dirvoje – tarsi įsikabinę iš visų jėgų stengiasi išgyventi. Ir nepaprastai kvepia. Vos prisilieti ar patrini tarp pirštų – pasklinda šiltas stiprus aromatas.

‘Thymus capitatus’ – taip lotyniškai vadinami Viduržemio jūros regione augantys čiobreliai. Pavadinimas juos išskiria nuo Lietuvoje augančių ir mums geriau pažįstamų ‘Thymus vulgaris’ čiobrelių. Lotyniškas čiobrelio pavadinimas pasiskolintas iš graikiško, nes graikiškai čiobrelis iki šių dienų – ‘thymari’ (gr. θυμάρι) arba ‘thymio’ (gr. θύμιο). Abiem atvejais ‘th’ reikėtų tarti švepluojant kaip anglų kalbos artikelyje ‘the’.

Kalbininkai sako, kad graikiškas ‘thymari’ turi daug bendro su senuoju iš indoeuropiečių prokalbės kildinamu žodžiu ‘thyo’ (gr. θύω), kuris reiškia aukojimą, šventimą aukojant, gyvybinį pyktį. Šiame žodyje užkuoduota jėga, valia, gyvybę ir pradžią suteikiantis impulsas. Tai nurodo, koks svarbus buvo čiobrelis jį pakrikštijusiems.

Su aukojimu susijęs ‘thyo’ graikų kalbai dovanojo ir žodį ‘thymiama’ (gr. θυμίαμα), kuris reiškia smilkalus. Čiobrelio krikštatėviams kvapas irgi buvo labai svarbus – ne veltui graikai kalnų čiobrelį dažnai vadina kvapniuoju.

Iš ekologiško ūkio

Graikijos įstatymai griežtai draudžia rinkti vaistines ir aromatines žoles laukinėje gamtoje pardavimui bei eksportui. Pasirinkti Kretos kalnuose raudonėlio, čiobrelio ar kitų žolynų galima tik savo reikmėms. Leidimus oficialiai prekiauti laukiniais žolynais ir iš jų gaminamais eteriniais aliejais gauna tik griežtai kontroliuojami kalnų žolininkai (kartais per MANO KRETOS ekskursijas pas tokius užsukam).

Todėl paieškos atvedė į ekologišką ūkį Psiloričio kalnų papėdėje, pas sertifikuotą žolelių augintoją Aleksandrą. Pasak jo, kalnų čiobrelis – vienas kaprizingiausių augalų, todėl negalima garantuoti, kad jo pastoviai bus asortimente: vystant ekologišką ūkį esi visiškai priklausomas nuo gamtos – kiek duos, tiek ir bus.