Kretos raudonėlis – garsusis „oreganas“

Kretos raudonėlis – išskirtinis prieskoninis augalas, be kurio neįsivaizduojama daug kretietiškų bei graikiškų patiekalų. „Ir jo nepakeisi lietuvišku ar kurios nors kitos šalies raudonėliu – kretietiškas visiškai kitoks!“ – pastebi tūlas graikiškos virtuvės mėgėjas. Teisybės šiuose žodžiuose yra, nes Kretos raudonėlis – kitoks. Pabandykime išsiaiškinti, koks?

• Jei norite įsigyti Kretos raudonėlio, o taip pat kitų žolelių iš ekologiško Kretos ūkio, spauskite čia >>

Išskirtinis oregano paprastumas

Graikiškas raudonėlio pavadinimas – ‘rigani’ (gr. ρίγανη). Šis žodis atkeliavo iš senosios graikų kalbos: antikoje graikai raudonėlį vadino ‘origanos’ (grc. ὀρίγανος) – kartais ir dabar galima išgirsti kitą pavadinimą – ‘oreganas’, juolab juo lotyniškai pavadinta paprastųjų raudonėlių rūšis – lot. Origanum vulgare.

Štai čia ir atsiranda vienas niuansas, išskiriantis Kretos raudonėlį iš visų ‘Origanum vulgare‘ augalų: Kretoje augantis ir auginamas raudonėlis išskirtas į atskirą porūšį, kuris lotyniškai pavadintas ‘Origanum vulgare ssp. hirtum‘ – botanikai jį dar vadina laukiniu raudonėliu arba graikišku raudonėliu.

Esminis skirtumas – ne pavadinime, o eterinio aliejaus kiekyje: graikiškame Kretos raudonėlyje (Origanum vulgare ssp. hirtum) yra didesnis eterinio aliejaus kiekis, svyruojantis nuo 1,8 iki 8,2 ml / 100 g sausos masės, tuo metu, kai paprastajame raudonėlyje (Origanum vulgare) eterinio aliejaus gerokai mažiau – iki 1,2 ml / 100 g sausos masės.

Be abejo, eterinio aliejaus kiekis labai skiriasi nuo geografinės padėties, kur auga raudonėlis, dirvožemio, klimato ir daugelio kitų sąlygų. Bet tai, kad graikiškas raudonėlis eterinio aliejaus turi daugiau už kitus savo brolius – neginčijamas faktas. Būtent dėl to Kretos raudonėlis yra kvapnesnis, stipriau išreikšto skonio.

Kretos raudonėlis – visiems patiekalams

Graikai juokiasi girdėdami, kad jų raudonėlį už Graikijos ribų vadina „picos prieskoniu“. Taip, pastaruoju metu graikiškas raudonėlis ypač plačiai pradėtas naudoti gardinant picas – jis suteikia picoms išskirtinį skonį ir aromatą.

Patys graikai ir ypač kretiečiai raudonėlį kaip prieskonį naudoja praktiškai visiems patiekalams: pradedant salotomis ir baigiant žuvies, jūros gėrybių, ant žarijų keptos mėsos patiekalais. Tūlas kretietis net keptas bulves apibarsto raudonėliu! Beje, dabar juo gardinami net bulvių traškučiai ir desertai.

Auksinė taisyklė: jokiais būdais negalima kaitinti raudonėlio! Nes kaitinamas jis patiekalui suteikia kartumo. Raudonėliu apibarstomas jau paruoštas ir ant stalo tiekiamas patiekalas. Kai kuriose tradicinėse Kretos tavernose raudonėlis yra kaip papildomas prieskonis šalia druskos ir pipirų. Pačiam raudonėliui netikėtų atspalvių suteikia ypač tyras Kretos alyvuogių aliejus, kurio galite įsigyti čia >>

Jei valgydami kokį karštą graikišką patiekalą jaučiate raudonėlio skonį, nepulkite girti raudonėlio universalumo. Karštų patiekalų gamybai, ypač įvairiausiems troškiniams Graikijos šeimininkės naudoja visai kitą, Kretos kalnuose ne mažiau klestintį prieskoninį augalą – dašį. Kaitinant jo skonis keičiasi, tampa artimu raudonėliui, bet neapkartina patiekalo.

Kretos raudonėlis – laimės simbolis ir vaistas

Vienas senovės graikų mitas pasakoja, kad meilės deivė Afroditė augino raudonėlį savo sode Olimpo viršūnėje, kad jis dievams suteiktų laimės ir džiaugsmo. Ne veltui senovės graikų žodis ‘origano’ kildinamas iš žodžių ‘oros’ (grc. όρος) – kalnas, ir ‘hanos’ (grc. γάνος) – spindesys, džiaugsmas. Ne veltui iki šių dienų tradicinėse vestuvėse jaunųjų vainikai puošiami raudonėlio šakelėmis tikint, kad su jomis jaunieji parsineš džiaugsmą ir šeimyninę laimę į savo namus.

Valgiuose graikiškas raudonėlis išties tampa džiaugsmo ir geros savijautos sinonimu, nes jis tonizuoja, žadina apetitą, stimuliuoja medžiagų apykaitą. Raudonėlis turi stiprų antibakterinį ir antioksidacinį poveikį. Moksliškai įrodyta, kad savo antioksidacinėmis savybėmis jis 12 kartų pralenkia apelsinus.

Graikijoje raudonėlis nuovirų pavidalu vartojamas nuo žarnyno atonijos, taip pat kaip atsikosėjimą skatinantis vaistas, rekomenduojamas gydant hipertenziją, aterosklerozę, cistitą, prostatitą, reumatinį artritą ir daugelį kitų ligų. Raudonėlio eterinis aliejus naudojamas nuo dantų skausmo. Kretos medikai sako, kad raudonėlio reikėtų vartoti norint sumažinti pavasarinės alergijos ar astmos simptomus. Norint išvardinti visas tradicinės medicinos įrodytas ir liaudies medicinoje žinomas naudingas raudonėlio savybes reikėtų atskiros knygos!

Ką gardinsite Kretos raudonėliu?

Neabejojame, kad turite ne vieną mėgstamą patiekalą, kurį norėtumėt pagardinti džiovintu Kretos raudonėliu. Jo ir kitų Kretos ekologiškame ūkyje užaugintų žolelių galite įsigyti pas mus, spauskite čia >>

PATARIMAI GARDINANT PATIEKALUS RAUDONĖLIU

• Raudonėliu gardinkite paruoštus patiekalus – kaitinamas raudonėlis praranda skonį ir apkartina valgį.
• Prieš apibarstant patiekalus džiovintais raudonėliais, sutrinkite juos delne, kad išsiskirtų eterinis aliejus.
• Nepadauginkite raudonėlio – vienam patiekalui užtenka žiupsnelio raudonėlio. Padauginus išryškėja kartus skonis.
• Raudonėlis ypač tinka tiems patiekalams, kuriuose yra šviežių pomidorų arba pomidorų padažo.
• Džiovintą raudonėlį galima keisti šviežiu: tokiu atveju vienas valgomasis šaukštas šviežio raudonėlio atitinka vieną arbatinį šaukštelį džiovinto.

RAUDONĖLIO MAISTINĖ VERTĖ

• energetinė vertė: 5 kalorijos
• skaidulų: 0,8 g
• kalcio: 29 mg
• geležies: 0,66 mg
• magnio: 5 g
• mangano: 0,09 mg
• kalio: 23 mg
• vitamino E: 0,33 mg
• vitamino K: 11,2 mcg

RAUDONĖLIO ARBATOS RECEPTAS

Vienam puodeliui raudonėlių arbatos reikės 1-2 arbatinių šaukštelių džiovinto raudonėlio, priklausomai nuo to, kokio skonio arbatos norite – kuo daugiau raudonėlio, tuo arbata bus kartesnė. Raudonėlį užpilkite verdančiu vandeniu ir palikite prisitraukti 3-5 minutes. Arbatą nukoškite ir gerkite karštą su citrina, o kiek ataušusią – su medumi.